Lietuviška atributika yra svarbi kultūrinės paveldo dalis, atspindinti Lietuvos tautos istoriją, kultūrą, tradicijas ir tautos tapatumą. Tai gali būti paprastas daiktas, pvz., sijonas ar diržas, arba labiau sudėtingas, pvz., žirgų arklio kaukolės ar amatininkų kalti metaliniai dirbiniai. Nepaisant to, kad dabar jie daugiausia naudojami kaip dekoratyviniai daiktai ar turistinės suvenyrai, kai kuriuos atributus dar vis naudoja ir tautinės kultūros renginiuose.
Vienas iš svarbiausių Lietuvos atributų yra kryžius. Lietuvių kryžiai yra tradiciniai religiniai ir kultūriniai ženklai, kuriuos galima rasti beveik visose Lietuvos vietovėse. Daugelis jų yra pagaminti iš medžio, o kiti iš metalo ar kaulo. Jie dažniausiai būna padėti kelių sankryžose, kapinėse ar bažnyčių kiemuose. Kryžių papuošimai dažnai simbolizuoja tam tikrus įvykius, tradicijas, žemės ūkio sezoną ar tiesiog paprastus kasdienius dalykus. Kryžių tradicija Lietuvoje siekia senovės laikus, kai krikščionybė buvo tik įsivyravusi.
Kitas svarbus Lietuvos atributas yra vytis, kuris yra Lietuvos herbas ir simbolizuoja valstybingumą, drąsą ir laisvę. Vytis yra vaizduojamas kaip žmogus su kalaviju ir žirgu, tačiau jo vaizdai gali skirtis. Šis atributas buvo naudojamas jau senovėje, o dabar yra populiarus Lietuvos vėliavos ir kitų oficialių dokumentų simbolis.
Lietuvių moterų tradicinis drabužis yra sijonas, kuris buvo populiarus dar XVIII amžiuje. Sijonas yra šviesiai arba ryškiai raudonas apatinis drabužis, kuris papuoštas raižytų ornamentų ir juosta arba diržu. Sijono juosta arba diržas turi būti pinti rankomis iš vilnos, o raižyti ornamentai turi būti pagaminti iš lino, kad būtų lengvai prieinami gamtos produktai.

